
Dili, 31 Agostu 2026 — Ekipa Konjunta kontinua hametin preparasaun atu simu no organiza prosesu chegada restu mortais Preladus Katóliku Timor-Leste, ho progresu preparasaun to’o ona 90%. Preparasaun ne’e envolve koordenasaun entre instituisaun no entidade relevante sira, atu garante prosesu simu restu mortais lao ho diak, ordenadu no dignu.
Ministru Administrasaun Estatal (MAE), Tomás Cabral hatete, ekipa konjunta ne’ebé lidera husi Governu hamutuk ho Igreja Katólika Timor-Leste relatá preparasaun atu simu restu mortais preladus katólika na’in tolu husi nasaun Portugál mai Timor-Leste ne’ebé dadaun ne’e atinji ona 90%, maibe restu mortais to ona iha Bali iha loron 29 fulan agusto no loron 01 Fulan Setembru sei iha Aeroportu Internasional Nicolau Lobato Komoro Dili, oras 1:30 Otl
“Ita iha ekipa konjunta ne’ebé mak atu simu restu mortais ne’ebé mak mai husi portugál, restus mortais mai tiha ona iha di’ak 29, iha Bali ne’e no aban tuku 1:30 sei to’o iha Dili no ohin ita mai iha ne’e ho Forsa, no PNTL no membru governu sira kompletu no Amo Kardial iha ne’e, no ohin ita mai halo observasaun ikus liu, oinsá ita simu husi aeroportu ho sikuensia sira mai to’o iha ne’e, ne’ebé preparasaun sira-ne’e atije ona 90%” dehan Ministru Administrasaun Estatal (MAE), Tomás Cabaral liu husi konferénsia Imprénsa, iha Tasi-tolu
Nia dehan, ohin Dom Alberto Ricardo nia restu mortais mak sei transladasaun hahú husi Kapela Maloa mai iha tasi tolu iha oras tuku tolu ho balun
Nia hatete, serimónia ne’e seguransa husi Falintil-Forsa Defeza Timor-Leste (F-FDTL) no Polisia Nasional Timor-Leste (PNTL) ho komisaun sira hodi organiza no halo tuir sira nia kna’ar ho orden ne’ebé iha
“Buat hotu-hotu asegura husi ita nia Forsa, PNTL ho komisaun sira tanba sei iha mós, serimónia de onra ba señór Martinho Lopes, tanba ne’e mak ita fó kompetensia ba onra militár sira atu halo tuir sira nia kna’ar hanesan baibain,”Nia hatete
Nia esplika, hafoin to’o iha aeroportu no orsida ekipa konjunta sei ba haree fatin tanba transladasaun kargu husik Lisboa mai Dili, to’o iha Bali nia kotuk , tuir loloos iha loron 30 to’o iha Dili.
Nia dehan, restu mortais Amu bispo nain tolu ne’ebé transladasaun husi aeroportu Lisboa mai Bali iha loron 29 Agostu ne’e maibe tuir ajenda iha loron 01 Setembru hafoin to mai iha Timor-Leste, tanba tuir ajenda ne’ebé husi parte komisaun sira halo, tuir lolos iha loron 30 Agostu iha ona Dili
“Mak nia mai Dili entaun ajenda sira ne’e lalao, tanba ne’e mak ita rai iha ne’ebá durante loron tolu iha Bali, aban ita nia reprezentante komisaun iha ne’ebá sei lori ho Aero Dili mai iha Dili, to’o iha Dili simu tuir regras aeroportu nian, depois lori sai mai iha fatin, sei iha termu deintrega husi Igreja, depois lori nia iha Tasi-tolu tuir kordenasaun ne’ebé mak iha tuir resesaun husi forsa parte na’in rua,” Nia esplika
Depois to’o iha Tasi-tolu, sasán tau iha komisaun mós iha ne’e husu governu no igreja Katólika mós iha ne’e maibé responsabilidade maximu husi seguransa sira.
Alende iha loron 02 Setembru Restu Mortais husi Mosinor Dom Martinho iha Dili ba Laleia dader to iha Laleia sei simu husi Diocese Baucau hodi ba residensia Monisor Martinho nian
“Depois dia 02, Mosinor Dom Martinho sai husi Dili ba Laleia dader, too iha ne’ebá sei simu husi diocese Baukau iha kedas fronteira entre atu tama ba Laleia, depois la’o tiha iha sidade ne’e, ba ona Mosinor Martinho nian residénsia, Mosinor Martinho nia residénsia sei iha 50 minitu halo tuir tiha sira nia lisan husi ne’ebá, remata tiha ita fó ba sira oras ida de’it, sai husi residénsia militár sira lori sai mai kedas ona iha Igreja no serimónia boot iha halo iha Igreja,”Nia dehan
Entretantu, Mosinor Martinho uluk Asume kargu mos Administradór Timor-Leste nian, tanba ema hotu tenke hola parte ne’ebá, depois iha loron 03 fulan Setembru tuku 9 dader, sai husi Laleia mai iha ponte Manatutu.
Nia relata, hili ponte Manatutu tanba hodi Konsellu ministru fó rezolusaun hodi fo homenajen no komunidade sira hamutuk ho administrador Manatutu ho Postu administrador neen hein iha ponte rohan hodi fo homenajen hafoin lori ba igreza mak Presidente Republika halo diskursu nune’e sei lori fali mai Dili
“Tanba sá hili ponte Manatutu, nusa la tau iha Laleia, maibe Laleia Postu Administrativu, Munisípiu Manatutu entaun hili, ponte Manatutu vila, konsellu Ministru fó rezolusaun ida atu fó omenajem ida, husi Manatutu iha serimónia intrega husi komunidade Laleia, ba administrasaun Manatutu, no Posto Administrativu neen sei hein iha ponte rohan ne’e, depois serimónia no omenajen sira ne’e hotu, loke tiha odamantan, presta tiha Omenajen sira fó ba malu, lori ona ba Igreja, kaundu lori ona ba Igreja Presidente Repúblika halo diskursu fó omenajem, depois sei lori ba Manatutu sei halo sira nia ajenda ba Manatuto depois da misa sai husi Manatutu mai ona Dili,”Nia relatá.
Depois fila husi Manatutu Mosinor Martinho sei ba nia residénsia ho Bispo ida sei ba iha ISFIT, depois iha loron 09 fulan Setembru Governu ho Igreja sei halo inagurasaun ba monumentu ida ne’ebé iha Igreja katedral nia kotuk no monumentu ne’e mós fó omenajem ba Igreja Katólika ho nia ekipa tomak ne’ebé fó sira nia vida ba rai ne’e no lokraik sei preside serimónia inagurasaun uma oan ne’ebé Amu Papa João Paulo II nia Museum ne’e Primeiru-Ministru mak sei prejide, no loron 10 lokraik Misa iha fatin Tasi-tolu.

Iha fatin hanesan Arsebispo Metropolitano Dili, Dom Virgilio do Carmo da Silva, afirma, iha tuku 2 sei realiza iha kapela Maloa, no misa hotu hahú halo tranladasaun restu mortais Dom Ricardo ba Tasi-tolu.
“Ohin ita lori uluk ona Dom Ricardo nia restu mortais mai iha fatin, hodi kalan kedas família no sarani sira husi diocese Dili s hahú ona reza kalan tomak, ne’ebé agora hotu ida-ne’e ha’u ba iha ne’ebá misa, misa iha ne’ebá hotu lori ona mai Tasi-tolu,”dehan Arsebispo Metropolitano Dili Dom Vergilio do Carmo da Silva.
Nia dehan Igreja Katólika Timor-Leste mós fahe konvite ba Bispo sira husi rai li’ur hanesan, Austrália ho Indonézia.
“Ita mós fó konvite ba Bispo sira husi rai li’ur, maibé to’o agora Bispo husi Darwin mak fó resposta tiha ona maibé Bispo sira seluk seidauk hatan,” Nia Konklui
Jornalista: Aniceto da Silva